Jau ne kartą kalbėjome apie tokią vyro gyvenimo dedamąją kaip davimas (pačia plačiausia prasme). Vieni autoriai tai įvardina kaip savo geriausios dovanos (talentų ir pan.) dovanojimą pasauliui, kiti mini paprastesnius terminus, tokius kaip savirealizacija ir pan. Leitmotyvas paprastas – praleidęs šį punktą, vyras nesijaus pilnai laimingas.
Kaip ir viskas aišku. Tačiau kas neretai pamirštama, – kad į savo davimo spektrą reikia įtraukti ne tik tuos, kuriems reikia labiausiai, bet ir tuos, kurie yra arčiausiai. Tad pasinėrus į įvairius „pasaulio gelbėjimo“ / savirealizacijos projektus, kartais artimiausia aplinka (šeima, artimieji, draugai ir pan.) lieka be deramo dėmesio. Matyt ne atsitiktinai sakoma, kad sunkiausia neišleisti iš akiračio tai, kas arčiausia…
Kaip bebūtų gaila – tai veda prie tų pačių pasekmių – vyriškos laimės trūkumo. Kažkokiu paslaptingu būdu giliai viduje mes žinome, kad kažko svarbaus dar nepadarėme. Ir tai mums neduoda ramybės…
Vietoj P.S. Yra dar vienas posakis: nori pakeisti pasaulį – išsišluok savo kiemą (kitoj versijoj sakoma – mylėk savo šeimą). Ir ko gero čia yra ne vienkartinis punktas dienotvarkėje, o nuolatinis ir nesibaigiantis procesas, kartojamas diena iš dienos, diena iš dienos.
